- apipačiuoti
- apipačiúoti tr. suvesdinti: Aš jau suaugau į metus, ką aš tep subūsiu – apipačiuok tu mane Gž. | refl. Lz, Rdm, Užv: Jau ir mano sūnus apspačiãvo Vžns. Ką veiks neapsipačiavęs – vienas, nė kam apliuobt Srv. Apspačiavaĩ – tai kaip purvan inlindai Vj. Visus vyrus išmušusys ir su pačiomis apsipačiavusys S.Dauk. Ir tuojaus toj karaliaus duktė su tuom bernu apsipačiavo BsPIV67. Motyna keikė, bet sūnus neklausė, apsipačiavo A1885,14. \ pačiuotis; apipačiuoti; susipačiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.